KATALIZATORIAI

     Vienas didžiausių teršalų emisijos į atmosferą šaltinis Lietuvoje yra autotransportas, su kurių išmetamomis dujomis kiekvienais metais į atmosferą patenka tūkstančiai tonų teršalų.
     Autotransporto tarša šiuo metu sudaro apie 70-80% visos oro taršos didžiuosiuose miestuose. Šis procentas pastoviai auga, nes didėjant automobilių skaičiui Lietuvoje sunaudojama daugiau kuro ir į aplinką išmetama daugiau teršalų.
 
 
 
     Automobilių išmetimo vamzdžiai paskleidžia apie 200 cheminių junginių. Daugelis jų labai pavojingi žmogaus sveikatai. Ypač tai pasakytina apie anglies ir azoto oksidus, angliavandenilius, aldehidus, sieros dujas, suodžius.
     Ar žinote kad: automobilių tarša tai: kenksmingi kuro degimo produktai, kuro nutekėjimai, nugaravimai, atitarnavę tepalai, agregatai bei atliekos po aptarnavimo, padangų ir kelių dangos nusidėvėjimo dulkės, triukšmas. Didžioji teršalų dalis iš kuro degimo. Automobilio variklyje, sudegant 1 kg benzino, kartu sudega apie 14 kg oro, o į atmosferą išmetama apie 15 kg įvairių dujų mišinio. Vadinasi, vienas automobilis, per metus nuvažiuodamas 10 tūkst. km ir sunaudodamas po 7 kg benzino 100 km, išmeta apie 10 tonų įvairių dujų mišinio.
     Turbūt nė vienas vairuotojas neįsivaizduoja automobilio, kuris neturėtų išmetimo sistemos. Tačiau ji mašinai suteikia ne tik privalumų, bet turi ir trūkumų. Nors duslintuvas ir izoliuoja skleidžiamą variklio garsą, tačiau sumažina jo galią. Tačiau be duslintuvo apsieiti neįmanoma todėl, kad automobilio variklis keltų labai didelį triukšmą.
 
 
 
     Manoma, kad dėl nuolatinio didelio eismo triukšmo lygio didėja sergamumas širdies ir kraujagyslių ligomis, prastėja pažintinės funkcijos, atsiranda miego sutrikimai ir ūžesys ausyse. Pusė ES miestų gyventojų dėl aplinkos triukšmo keliuose kenčia 55 decibelų lygį viršijantį triukšmą.
     Pagrindinės išmetimo sistemos vamzdyno dalys yra išmetimo kolektorius, katalizatorius ir duslintuvo bakelis, jungiamos dalys (movos, apkabos, lanksti mova-gofra), rezonatoriai, vamzdžiai.
 

 

Duslintuvų virinimas, keitimas

 
     Išmetimo sistema automobilyje yra labai svarbus elementus, kuris privalo būti tvarkingas. Netvarkinga išmetimo sistema skleidžia nemalonų garsą, kartais jei duslintuvas prakiuręs ar prarūdijęs automobilio priekyje tuomet salone ne tik girdimas skardus garsas bet ir užuodžiamas išmetimo dujų kvapas kuris ilgesnėje kelionėje gali pakenkti jūsų sveikatai suteikdamas nemenką galvos skausmą dėl dujų salone, bei didelio triukšmo.
     Kartais pakanka duslintuvą virinti dėl pramuštų vietų ar lengvai prarūdijusių vietų. Išmetimo sistemos būklę reikia visuomet vertinti, jei duslintuvas yra tiek surūdijęs kad nelabai jau yra ką virinti, tai toks taisymas bus tik laikinas sprendimas. Surūdijusį ir pasenusį duslintuvą reikia keisti nauju. Reikia nepamiršti, kad keičiant duslintuvą reikės ir duslintuvui tarpinių, apkabų, movų.
     Automobilių išmetimo sistemos taip pat turi lanksčias movas, taip vadinamas gofras. Gofros paskirtis-veikiant varikliui sumažinti perduodamas duslintuvui ir kėbului vibracijas. Dėl savo konstrukcijos, laikui bėgant gofras taip pat reikia keisti.


Katalizatorius

 
     Ekologiniu požiūriu svarbiausias automobilio išmetimo sistemos elementas-katalizatorius Katalizatoriaus paskirtis – mažinti išmetamųjų dujų kenksmingumą. 1979 metais Japonija ir JAV pirmosios pradėjo rūpintis, kad būtų naudojami katalizatoriai, nes jie neutralizuoja pagrindinius teršalus. Dabar katalizatorius yra neatsiejama automobilio dalis. Daugelyje šalių katalizatoriai yra privalomi. Dauguma modernių automobilių turi trijų dalių katalizatorius. Kiekviena iš šių dalių redukuoja po vieną išmetamųjų dujų komponentą: anglies monoksidą, angliavandenilius ir azoto oksidus.
     Katalizatoriai būna dviejų rūšių: redukciniai ir oksidaciniai. Abiejų rūšių aktyvioji medžiaga yra keraminė, padengta kelių atomų storio katalizinių savybių turinčio metalo (platinos, rodžio ar paladžio) sluoksniu. Šiuolaikiniuose katalizatoriuose veikia cheminės kontrolės sistema, katalizatoriaus korpuse montuojamas vadinamasis lambda zondas. Jis matuoja deguonies kiekį išmetamosiose dujose. Duomenys iš zondo siunčiami į elektroninį variklio valdymo bloką. Pagal gautus duomenis  jis reguliuoja degiojo mišinio kuro ir oro santykį – kad geriau sudegtų kuras.
     Katalizatorius gerai atlieka savo darbą, kol automobilis nuvažiuoja apie 100-150 tūkstančių kilometrų. Vėliau katalizatorius turi būti keičiamas.
     Dar vienas neigiamas aspektas – esant katalizatoriui sumažėja automobilio galia, 3–5 proc. padidėja kuro sąnaudos.
     Trijų dalių katalizatorius turi nerūdijančio plieno korpusą, kuris montuojamas dujų išmetimo sistemoje. Korpuse yra blokas su gausybe ištisinių porų, padengtų plonu kataliziniu sluoksniu. Jis pagreitina chemines reakcijas, bet nedalyvauja jose. Dažniausia sluoksnis yra iš platinos, paladžio ir radžio, nes būtent šie metalai atspariausi degimo metu išsiskiriančių sieros junginių poveikiui. Dėl specialaus pagrindo su mikroreljefu, bendrasis katalizinio sluoksnio plotas gali būti iki 20 000 m2. Kanalizuojamoji medžiaga sudaro apie 60 proc. įrenginio vertės. Paprastai katalitinis neutralizatorius įrengiamas išmetimo sistemoje iškart po išleidimo kolektoriaus, nes neutralizacijai būtina aukšta temperatūra - apie +250 ºC. Optimali darbinė katalizatoriaus temperatūra yra apie + 400-+ 800 ºC. Pagal pagrindą, kuris dengiamas katalitiniu sluoksniu, katalizatoriai gali būti dviejų tipų: keraminiai arba metaliniai.
     Pagrindinis keraminių katalizatorių trūkumas - jų trapumas. Užtenka nelabai stipraus smūgio kelyje. Jį gali tekti keisti, jeigu ant įkaitusio paviršiaus pateks šalto vandens. Dar viena gedimo priežastis - problemos degimo sistemoje. Jei variklis iškart neužsiveda, sudega ne visas kuras, todėl jis kaupiasi artimiausioje išmetimo sistemos ertmėje. Dažniausia - katalizatoriuje. Vėliau, variklį užvedus, susikaupęs kuras sprogsta ir suardo katalizatorių.
     Metaliniai katalizatoriai tvirtesni ir gali ilgiau atlaikyti įvairias mechanines apkrovas.
     Daugelyje automobilių katalizatorius yra arba iškart po duslintuvo priėmimo vamzdžio, arba sudaro su juo vieną detalę. Be to, jis gali būti sumontuotas ir išmetimo kolektoriuje, rečiau - už kolektoriaus, prieš priėmimo vamzdį.
     Keraminis katalizatoriaus blokas, nepaisant to, kad jo iš išorės atrodo sveikas ir atlieka savo funkcijas, pamažu yra, o atsiradusios keraminės dulkės patenka į degimo kamerą. Pasitaiko atvejų, kai ardant remontuojamą variklį cilindruose randama nedidelių keramikos gabaliukų. Degimo kameroje susikaupusios keraminės dulkės lemia greitesnį cilindrų susidėvėjimą. Taigi ir variklį gali tekti keisti pirmiau laiko Tokių staigmenų gali pateikti atrodytų visiškai sveikos ir puikiai veikiančios detalės. Matyt ne be reikalo Europoje įprasta katalizatorius keisti kas 100 000 km, nors jie turėtų veikti dar 50 000 km.
     Katalizatorius apskaičiuotas maždaug 150 000 km, tačiau veikimas priklauso nuo degimo ir maitinimo sistemos, benzino kokybės. Dėl nevisiškai sudegusio kuro ir per daug tiršto mišinio variklis perkaista. Katalizatorius gali veikti tik variklyje, kuriame yra elektroninė uždegimo sistema ir mikroprocesorių valdomas įpurškimas. Be to, kenkia prastas kuras, todėl dažnas senesnės mašinos savininkas linkęs katalizatorių išpjauti, o vietoj jo sumontuoti rezonatorių, neatliekantį katalizatoriaus funkcijų.
     Bet koks katalizatorius, metalinis ar keraminis, sumažina į atmosferą patenkančių kenksmingų medžiagų kiekį. Taip atsitinka dėl to, kad karštos išmetamosios dujos pereina per katalitinio neutralizatoriaus groteles, o kenksmingos dalelės arba oksiduojasi, arba skyla į ne tokias kenksmingas chemines medžiagas.


Katalizatoriaus keitimas, montavimas, katalizatorių laužo supirkimas

 
     Daug Europos firmų gamina  katalizatorius niekuo nesiskiriančių nuo montuojamų katalizatorių automobilių gamintojų, bet kainuojančių žymiai pigiau. Sumontavus tokį katalizatorių yra išlaikomi gamintojo nustatyti išmetimo sistemos standartai.
     Keičiant katalizatorių nauju svarbu žinoti kokių gamintojų katalizatoriai atitinka Europos ekologinius standartus-šiuo atveju mes jums padėsime.
     Taip pat galimas variantas originalaus katalizatoriaus montavimas tai pats brangiausiais , bet patikimiausias variantas.  
     Visais atvejais mūsų servise bus patikrinta jūsų automobilio išmetimo sistema mūsų specialistai  pasiūlys optimaliausią sprendimo būdą.
     Mūsų serviso specialistai pataisys automobilio išmetimo sistemą, ją atnaujins, pakeis netinkamas eksploatuoti dalis naujomis, parinks bei sumontuos katalizatorių atitinkantį Euro 2, Euro 3, Euro 4  tiek benzininiams tiek dyzeliniams varikliams.
SUPERKAME KATALIZATORIŲ LAUŽĄ AUKŠČIAUSIOMIS KAINOMIS!!!!(kaina nustatoma naudojant metalų analizatorių Niton, įvertinant dienos biržos kainą)

NAUJIENA!!!!!
Atliekame DPF/FAP suodžių filtrų plovimą(valymą)  naudojant olandų gamyklos Toralin technologiją ir medžiagas. 
DPF filtro valymo procedūra trunka vieną darbo dieną – skubos tvarka galime išvalyti per 4 valandas.


Iš kur DPF/FAP suodžių filtre atsiranda problemos?
Kompiuteris laukia, kada atsiras tinkamos sąlygos suodžių nuosėdoms pradeginti, tačiau tokios sąlygos mieste susidaro retai, nes judėjimas (stovėjimas) kamščiuose nesudaro tam palankių sąlygų. Ir DPF/FAP suodžių filtras toliau sulaiko suodžius neišsivalydamas, faktiškai nekontroliuojamas. Taip ilgiau tęstis negali, ir DPF filtrui užsipildant daugiau kaip  90 proc., jo pasipriešinimas išmetamosioms dujoms tampa toks didelis, kad variklis praranda galingumą ir nebeužsiveda. Panašios problemos gali atsirasti tiek naudotiems, tiek ir praktiškai naujiems automobiliams – viskas priklauso nuo eksploatavimo sąlygų. DPF suodžių filtrų užteršimo problemos katastrofiškai didėja. Kai kurie gamintojai bando visiškai atsisakyti montuoti suodžių filtrus.
 
Ką daryti, jei DPF/FAP suodžių filtras užkimštas?
Jeigu suodžių filtras daugiau kaip 90% užkimštas, jį reikia keisti. Tai nepigus malonumas. Topinių prekių ženklų (brendų) produkcijos vertė gali viršyti 2000EUR! Juk daryti poveikį eksploatacijos sąlygoms neturime galimybės. Įmonė „Toralin“ sukūrė DPF/FAP suodžių filtrų valymo ir apsaugos programą. Programą sudaro dvi principingai skirtingos valymo technologijos ir specialios priemaišos DPF filtro atnaujinimui palengvinti.
Panagrinėkime išsamiau, kaip FAP filtras užsiteršia. Suodžiai, susidarantys degant dyzeliniam kurui, yra smulkūs dispersiniai milteliai. Patys jie neužkemša DPF suodžių filtro, tiesiog jame užsilaiko, tačiau išmetamosiose dujose visada yra nesudegusios angliavandenilių dalelės. Šie angliavandeniliai sudaro smalą, kuri suklijuoja suodžių daleles ir gaunamos pakankamai tvirtos nuodegos – jos ir trukdo normaliam atsinaujinimui, papildomu teršalu yra sulfato metalai, susidarantys degant motorinės alyvos metalo turinčioms priemaišoms. Tai yra naudojant įprastas, universalias alyvas užteršimo problema tik didėja. Neužmirškite, kad alyvos turi atitikti suodžių filtrų specifikacijos reikalavimus.

Priežastys, dėl kurių sumažėja DPF/FAPkietųjų dalelių filtro eksploatacijos laikas ( užsikiša):
  1.  Važiuojant tik miesto sąlygomis, suodžiai sulaikomi ir nėra sąlygų išsivalymui.
  2. Blogai dirba turbokompresorius.
  3. Blogai dirba EGR vožtuvas.
  4. Blogai veikia įpurškimo sistema.

Prieš plaunant DPF/FAP kietųjų dalelių filtrą būtina atlikti kompleksinę kompiuterinę diagnostiką patikrinti turbokompresoriaus, EGR vožtuvo, įpurškimo sistemos darbą, patikrinti ar visa oro sistema yra sandari, ar teisingai veikia visi davikliai, ypač, oro srauto matuoklis. Tik po kompleksines kompiuterines diagnostikos galime priimti teisingą sprendimą - remontuoti, kuri nors viena agregatą, ar tik plauti suodžių (DPF/FAP) filtrą. Kartais būna, kad reikia ir remontuoti atskirus mazgus ir tik po to atlikti (DPF/FAP) suodžių filtro valymo-plovimo darbus. Po atliktų valymo darbų atlikti visus reikiamus adaptacijos ar programavimo darbus.

 

Atmintinė po DPF filtro valymo:
  1. Po DPF/FAP filtro valymo, rekomenduojama atlikti pilną automobilio kompiuterinę diagnostiką, kurios metu bus nustatyta ar visi mazgai tinkamai veikia (jeigu diagnostika nebuvo atlikta prieš DPF filtro valymą.)
  2. Išvalius DPF filtrą rekomenduojama papildomai po 300-500km važiavimo, į kuro baką, supilti DPF suodžių filtro aktivatorių, kuris skatina priverstinę regeneraciją važiuojant tiek mieste tiek užmiestyje. Automobiliui važiuojant tiktai miesto režimu, regeneracija nevyksta, todėl vėl gali greitai užsikišti DPF/FAP filtras.
  3. Būtina naudoti alyvą, kuri skirta automobiliams su DPF/FAP filtrais.

 
Daugiau informacijos galite paskaityti mūsų partnerių tinklalapyje www.dpfservice.lt